Ol bokis bilong kaikai i save kamap planti taim long laip bilong yumi long olgeta de, tasol planti manmeri i save laik tromoi ol i go bihain long ol i yusim, na ol i no tingim ol kain kain yus na stretpela pasin bilong holim. Blong mekem sam simpol tips i no save mekem laefspan blong ol bokis blong yu i go longwe nomo, be tu, i save mekem se i isi blong mekem i isi mo i daonem ol toti. Hemia sam gudfala tingting:
1. stoaim kaikai gut bilong skruim laip bilong em long stap gut.
Ol defren kaen kakae oli nidim ol defren rod blong putum ol samting. Sapos yu yusim ol samting bilong putim long gutpela tingting, dispela inap helpim yu long lukautim kaikai inap longpela taim moa:
Ol drae kakae (olsem ol kreka mo ol nat): Mekem sua se bokis ia i silim fulwan. Yusum wan desiken o wan smol paket blong kwik laet blong blokem wetwet mo kam sofsof.
Ol leftover: Karamapim kaikai wantaim plastik i karamapim pastaim long pasim lid bilong pasim wanem kain lik na smel.
Ol fres kakae (olsem ol frut mo ol vejetebol): Sapos yu putum long aesbokis long ol plastik bokis, putum wan leja blong pepa tawel we i stap daon blong pulum wota mo blokem ol samting we i no spoelej.
2. Smat Yusim bilong ol Bokis bilong Ogenaising
Ol bokis bilong putim kaikai i gat kain kain samting (olsem plastik, glas, na katbod) na ol inap senisim pasin bilong ol long senisim ol samting:
Storej blong aesbokis: Putum ol defren samting long ol defren bokis mo putum nem blong olgeta blong blokem ol smel blong miksim o fogetem.
Snack Portioning: Ol bigfala paket blong ol smol kakae (olsem ol sip mo loli) oli save emti long ol smol bokis blong isi blong kontrolem mo fres.
Desk Ogenaesesen: Ol bokis blong kuki o ol kontena blong kakae oli save yusum blong kipim ol smol samting olsem ol steseneri mo ol pepa klip.
3. Rius blong Envaeromen: Tanem Weste i go long Treasure
Planti bokis bilong paketim samting ol i ken yusim gen long daunim ol pipia:
Ol plastik bokis: Bihain long ol i klinim, ol inap yusim olsem ol sospen bilong planim kaikai, ol bokis bilong putim ol tul, o ol sospen bilong ol liklik plaua tu.
Ol Bokis Bilong Glas: Ol bokis i gat hat-}risistant ol bokis i no inap long kisim o aven-pe bilong hatim kaikai. Ol i ken yusim tu olsem ol displei bokis bilong ol bilas o ol liklik tul.
Ol Bokis Blong Kadbod: Ol bokis blong kadbod we oli strong tumas (olsem ol bokis blong kuki) oli save yusum blong putum ol foto, ol samting blong wokem ol samting, o ol bokis blong ol pikinini blong ol pikinini we oli DIY tu.
4. Ol lukaut
Noken yusim gen low- kwaliti plastik bokis: Ol plastik bokis i gat nem olsem "No. 1} (PET)" o "No. 3 (PVC)" i no gutpela long longpela- taim stoa bilong gris o hot kaikai na ol i ken lusim ol samting nogut.
Ol Instraksen bilong Maikrowev: Yusim ol bokis tasol i makim klia olsem "microwave- sefti." I gud blong openem lid o livim wan spes taem yu stap mekem yu hot blong blokem ol samting we i save hapen from presa we i bitim mak.
Ol Tip: Ol strongpela gris mak inap kisim marasin bilong kilim ol binatang long rot bilong putim soda bilong kukim bret na wara i hat, o wait wantaim waitpela viniga bilong mekim wok bilong yusim gen.
Wetem ol tips ia, ol pakej blong kakae oli no save givim moa gud ol nid blong yu evri dei be tu blong kontribiut long proteksen blong envaeromen. Nekis taem we yu openem wan pakej, tekem sam ekstra seken blong tingbaot ol samting we hem i save yusum!
